merėti reikšmė

Kas yra merėti? merė́ti, -ė́ja (mẽri), -ė́jo intr. 1. pamažu gaišti, mirti badu, vos gyvam būti: Merė́[ja] gyvoliai, kad badas, maras, nėr ką ėsti J. [Neprieteliai] badu merėjo S.Dauk. Merė́jo žemėn, bet nemirė Šts. | Ans merė́[ja] už piningus, nerūko nė tabokos, laiko apkandęs Varn. | prk.: Įpilkiat karasino (žibalo), ta jūsų lempa merė́[ja] KlvrŽ. 2. prk. labai trokšti, norėti, geisti: Ant ženatvės merė́te merė́[ja] Vkš. Merė́te merė́[ja] ant šnapšės Varn. 3. liūdėti: Apaštalai ir merėjo, ir džiaugės DP213(paraštėje). Pradėjo po akim jų merėt ir bailaut DP150. \ merėti; išmerėti; pamerėti