mėšlinis reikšmė

Kas yra mėšlinis? 1 mėšlinis sm. N birželio mėnuo.
2 mėšlìnis, -ė adj. (2) K, mė́šlinis (1) Skp 1. susidedantis, susidarantis iš mėšlo: Mėšlinė žemė gaunama supūdžius mėšlą rš. ║ pagamintas iš mėšlo: Jei galima yra, aplaistyti sriutomis mėšlinėmis S.Dauk. 2. KII61, J vartojamas, pritaikytas mėšlui; susijęs su mėšlu: Mėšlinės rogės tebestovėjo priešais tvartą rš. Mėšlinės duobės yra per arti nuo tvartų rš. Reik šakę turėti mėšlìnę KlvrŽ. Virškinimo latakas prasideda nuo snukio ir baigiasi mėšlinės žarnos anga rš. | Mėšlìnis mėnuo, pūdymo mėnuo (birželis) KI255. Mėšlinis, sėjos mėnuo B. 3. būnantis mėšle: Mėšlinių vabalų (Coprophaga) daug kur galime užtikti rš.