mintrus reikšmė

Kas yra mintrus? mintrùs, -ì adj. (4) 1. Š gudrus, galvotas: Seniau vienas karalius labai mintrus buvo (ps.) Lnkv. Kas rinkti? Doresnis iš dorųjų, mintresnis iš mintriųjų rš. Gudri kiškienė pasirūpino neatidėdama supažindyti mintrųjį sūnelį su apylinke Mš. | Giliu, mintriu ir visašališku lietuvių kalbos pažinimu gali lyginties su Kuršaičiu ... Baranauskis LTI409. miñtriai adv.: Mintriai išnertos priesiuvos LzP. 2. gabus: Mintrì mergaitė Ukm. Jis buvo mintrus vaikas, labai anksti pramoko senovės armėnų kalbos rš.