Kas yra munka? 1 ×munkà (dial.) sf. (2) J, Kv, Pln, Als žr. mūka: 1. O panaliau, tas žmogelis kenta Pondievo munkàs Vvr. 2. Kryžiai bevirstą, be munkos arba munka be rankų Jzm.
2 ×munkà sf. (2) žr. momka 2: ^ Tarp dviejų muñkų vaikas be galvos Krš.