nebuituvė reikšmė

Kas yra nebuituvė? nebuitùvė sf. (2) 1. nebūtas dalykas: Liežia ir liežia visokias nebuituves paausin Vlk. 2. Rod ne gyvenimas, nebe buvimas: A tai, žmogau, nebuitùvė: turėjau arklį – puolė, karvė prieš dvi savaites puolė – nors gyvas žemėn lįsk Dbč. Nebuitùvė bus tavo, kad aš tau dovanosiu už tokius darbus! Nč.