nuritėti reikšmė

Kas yra nuritėti? nuritė́ti, nùrita, -ė́jo intr. 1. BzF165, BŽ332 nusiristi: Nuritė́jo į pakalnę J.Jabl. Vilkas tolie pakalniui nuritėjo I. Ta (galva) tiesiog į upę nurytėjo, kur ji dar šiandien mirksta BsV190. Nuritėjus obuoliukui į vietą, rasi mano brolį MPas. Kur žiedelis nuritės, ten Varusytė nutekės LMD. 2. nuriedėti, nubirti: Karti ašara nuritėjo per šiurkščius ūsus LzP. 3. nubėgti: Kuprelis greitai į trečią aukštą nuritėjo rš. \ ritėti; antritėti; apritėti; atritėti; įritėti; nuritėti; paritėti; priritėti