Kas yra nutautėti? nutautė́ti Rtr, KŽ, DŽ1 1. L žr. 1 nutausti 1: Tas jau visai nutautė́jęs, atšalęs nuo savo brolių, seserų Krs. 2. KIK8,8 žr. 1 nutausti 4. \ tautėti; ištautėti; nutautėti; sutautėti; užtautėti