nutausti reikšmė

Kas yra nutausti? 1 nutaũsti Rtr, BŽ113, KŽ, DŽ1 1. intr., tr. NdŽ užmiršti (savuosius namus), atšalti, nutolti, nuprasti, nebejausti ilgesio, prieraišumo: Tėvainę bei gimtuvę savo didžiai mylėjo ir niekumet jos nenutauto S.Dauk. Toks gyvenimas nepavelyja lietuvininkams nutausti nuo savo genčių ir brolių tėvynėje A1885,252. Kai parvažiuoji, gerai, o kai išvažiuoji – tuščia vieta, kol nutaustì Erž. Kol nutaustì, kad jis jau miręs, kol apsipranti… Vdžg. Dabar jau jis jos nepasigenda. Nutaũto mat Jrb. Karvė nuo veršio gal nutaũs Jrb. Ėras nutaũto nu motynos Erž. 2. intr. NdŽ nuprasti, atjunkti nuo ko įprasto: Laukų ir dirvų neplatino, idant ardamys plačius laukus ir dirvas nenutaustum nu karės S.Dauk. Nutaustu nu įpročio, užmirštu S.Dauk. 3. intr. nuskursti, sumenkti: Nutaũtęs ėriukas (laikosi skyrium, nelinksmas, menkas) J.Jabl(Grš). Kaži kudė[l] ta gėlė tokia nutaũtus? Plv. ║ tr. nuskurdinti, sumenkinti: Aš noriu panelei tik išaiškinti, dėl kurių priežasčių mūsų bajorai taip nutauto sielą ir kūną Pt. 4. intr. Š, NdŽ netekti tautinių savybių: Jotvingiai savo kaimynų anaiptol nebuvo išžudyti, jie tiktai nutauto ir neteko savo kalbos BIV122. Diduomenės dauguma buvo nutautusi, atitotusi nuo liaudies ir jos kultūros rš. Ji (Žemaitė) susirūpinusi kalba apie nutaustančius Amerikoje lietuvius LKXII78. \ tausti; aptausti; atitausti; ištausti; nutausti; užtausti
2 nutaũsti, nutaũčia, nùtautė KŽ žr. 1 nutausti 1: Jos širdis nutautė nuo giminės, t. y. nuilgėjos, atjunko, numiršo, užšalo J. Vyrai savo namų nenutautę, t. y. nenumiršę J. Ana tauste nutautė giminę, t. y. užmiršo J. Avis nutautusi vaikų, aviukų par ilgą nesimatymą J. Avis nùtautė gėrelį savo JI427. \ tausti; nutausti