pabalkė reikšmė

Kas yra pabalkė? ×pabálkė sf. (1) K, pãbalkė (1) Vrn 1. vieta tarp balkio ir lubų: Čiupt savo lazdą, kurią po pabalke buvo pakišęs BsPI45. Vieną sykį, bemaišydamas po pabalkėms, išstūmė ten kokį popierkraštį sudulkėjusį BsPIII42. Kai raides rašyti pradėjau, mama abėcėlę atgal į pabalkę įkišo Mš. Išimk iš pabálkės ylą Grš. O kam tos jų (svotų) galvos? – Pabalkėms landyti JV533. 2. vieta ties balkiais, palubys: O kam jos (akys) sugadnios? – Pabalkėmis dairytis JV952. Kai tik koją pakėlė, už kojos užkabino ir pakėlė aną į pabalkę SI204.