padanginis reikšmė

Kas yra padanginis? 1 padánginis sm. (1) Pšl, Grž, Brž žr. 1 padanga 1: Kaimyno pilnas padánginis pelų Klov. Ištrauk kokią kartį iš padánginio Paį. Įvažiavom arklį į tokį padánginį ir pasistatėm Jnšk.
2 padánginis, -ė adj. (1), padangìnis (2); M dangaus aukštybėse, padangėje esantis: Saule tu mano, sakale padanginis! rš. Skliautai padangìniai nuo dūmų aptemę Kp. Tas padanginis trenksmas jau pro šalį buvo BsV121. ^ Motyna stora, duktė raudona, sūnus padanginis (krosnis, ugnis ir dūmai) TŽV586.