padugnės reikšmė
Kas yra padugnės? pãdugnės sf. pl. (3b), (1) 1. Q236, R, K, Škn, Krkl kas ant dugno nusistoja, nuosėdos; gėrimo likučiai su nuosėdomis: Visą gerumą nugėrė, ant galo liko tik pãdugnės su mielėm Lkš. Ką čia, ant pačių padugnių̃ užsiprašei! Lkš. O ką tu gėrei, oželi mano? – Padugnėles, panele mano (d.) Nm. Su padugnė̃m supylė Dkš. Paduok čysto vandenio, ba čia tik pãdugnės Ūd. Nusistojusios dulkės ant dugno nuo vandens vadinas pãdugnės J. Nėr alaus padugnių̃ J. Pãdugnes išsrėbęs, namo sugrįžo Jrk23. | prk.: Kiekvienas po akimis išvystų, kas do piktosios padugnės ir prakeiktieji bei visų bjauriausieji klajojimai yra toje mišioje MTP27. ║ sluoksnis prie pat indo dugno: Pačios pãdugnės, kur prie dugno pridega, vadinas grandinys Erž. 2. atliekos, nuobiros: Pašaras kumiečiams buvo kokios padugnės Šts. 3. prk. nusikalstami, antisocialūs visuomenės elementai: Kapitalistinės visuomenės pãdugnės (sov.) DŽ. Miesto pãdugnės NdŽ. Padugnių leksikonas sp. ◊ iš padugnių̃ Rmš iš pagrindų: Aš tau noriu visa ką (visas paslaptis) iš pat padugnių atiduoti rš.