pagunda reikšmė

Kas yra pagunda? pagùnda sf. (1) J, Skr, pagundà (3b) Sd, pãgunda (1) Slnt, pagundà (2); SD270, [K] viliojimas, traukimas, gundymas ką padaryti: Apsikrovė geru, net pavydėjimo pagunda ima žmogų V.Krėv. Martyną vėl ima pagunda kareiviškai nusispjauti I.Simon. Brolis buvo gražus – gyva pagunda Vaižg. Čia pikta pagunda! BsPIII53. Ir nevesk mus į pagundą brš. Kaip dažnai ir tankiai ing pagundàs ... impuldinėjame DP220. Idant nuog pagùndos nebūtų pagalėti DP150. Ateis pagundà DP100.

pagunda sinonimai