pakerė reikšmė

Kas yra pakerė? pakerė̃ sf. (3b) 1. vieta po vandens paplautomis medžio šaknimis; vandens paplautas, nusviręs upės, ežero ar duobės krantas, pakriaušė: Velėnos, nuo vandens atkerusios, bus pakerė, kur urvai su vėžiais J. Kad upės duras į skardį, padaro pakeres, paplovas ir nūgriuvius, pakriaušius, statskardžius Šts. Aš bijau greibti po pakerės KlvrŽ. Iš po pakerės vėžius gaudo J. Vėžių ieško pakerėms Up. Vėžiai pakerėsè stovi Kv. Vėžys pakerė[je] nebo[ja] meškerės D103. Vėžių po pakerėms daug – su rankoms gaudysma Plt. Iš vienos pakerė̃s, vyreli, tris vėgėles ištraukiau Vvr. Jei laidoji akmenius, nekask pakerė̃s – užgriūsi Šts. ^ Pablyks – veizas lygu iš pakerės Ggr. 2. NdŽ, Tv vieta po išverstu ar į žemės paviršių iškilusiomis šaknimis medžio kelmu: Vot ir išlindo gyvatė iš pakerė̃s Šll. Šernienė pakerė[je] jo (ąžuolo) įsivaisė S.Dauk. Lapės gyvenimas visuomet yra kokioje urkštynėje, pakerėje rš. ^ Nebgavo taboko iš pakerė̃s Vkš. Laisvas ir po keru (pakerėje) begyvena LMD. ◊ iš pakerė̃s (pakerių̃ Ggr) šnairomis, paniūromis: Sėdi akis nuleidęs, t. y. murkso, žiūri iš pakerė̃s J.