pakilas reikšmė

Kas yra pakilas? 1 pãkilas sm. (3b) ilga kartis sunkumams kilnoti: Paimk pãkilą, reikia pasvarint svirno kertė Kzt.
2 pãkilas, -à adj. (3b) 1. kiek pakilęs nuo žemės ar ko kita: Kad grindys pãkilos, šaltis eita J. Kad mušindina stalelį, pirštai nesugniaužti tura būti, bet pakili Šts. pakilaĩ adv.: Grindys buvo pakilaĩ, galėjai palįsti Šts. Pakilaĩ lekio[ja] iš lizdo iškritęs paukštuitis Šts. ^ Kirkilų dvaras pakilaĩ stovi (lopšys) BsM. ║ neprigludęs, atsiknojęs: Pakilus siūlus tyčioms paliekta, kad audeklas raštą išduotų aiškesnį Šts. 2. išsikišęs į paviršių, iškilus: Iškelti (pakilì, pakilnūs) raštai KI580. Kurių žąsų pãkilos plunksnos – skarios, nupurusios žąsys Šts. 3. iškilmingas, keliantis entuziazmą: Jos tūnojo su pãkila nuotaika, vengė net šnabždėtis NdŽ.