pakiluma reikšmė
Kas yra pakiluma? pakilumà sf. (34b) 1. žemės iškilimas, aukštuma, kalva, kalnelis: Dešinėje kelio pusėje prasideda didokas šilas, augantis ant aukštos iš smėlio ir žvirgždų suplaktos pakilumos sp. Jonas arė dirvas, parinkdamas kur sausesnes lauko pakilumėles J.Balt. Bulvės, ypač sėklai, per žiemą laikoma laukuose, smėlėtose pakilumėlėse rš. ║ aukštesnė vieta, iškilimas: Prie pat šulinio turi būti supilta pakiluma, kad palietas vanduo nutekėtų tolyn nuo šulinio rš. 2. padarytas paaukštinimas, pakyla: Užlipo ant pakilumos ir sustojo eilėje rš.