pakrutėti reikšmė
Kas yra pakrutėti? pakrutė́ti, pàkruta, -ė́jo intr. 1. pajudėti: Kai sudavė, žvakė pakrutė́jo BM113. Jonukas dvi valandas išstypsojo kampe nepakrutėjęs rš. Teip nusgandęs, kad nebegaliąs nei iš vietos pakrutėt BM41. | Pakrutėjai (pasirengei kur eiti), tai gatava: ir jis vis kartu ruošias PnmR. Priėjęs pažnaibė, pakutino, bet Simas iškentė, nė nepakrutėjo BsPII299. Tai kad iš jos jau niekai – ledva bepàkruta Sb. ^ Aš pabėgėsiu, aš pagulėsiu, ė aš pakrutė́siu (vanduo, akmuo, viksva) Klt. Eina eina, bet iš vietos nepakruta (laikrodis) Pnd. | refl.: Merga paskrutė́[jo] bėgt, velniai šoko Ad. 2. padirbėti: Pakrutė́jo gerai, kolei tvoras aptvėrė Prng. Pakrutė́[jo] per vasarą Švnč. Pakrutė́jom ne juokais Aps. Jei nori turėti, reik pakrutėti Gr. ◊ pláukas nepakrutė́jo ant galvõs neturėjo rūpesčių: Kolei tėvas buvo gyvas, tai jam ir pláukas in galvõs nepakrutė́jo, jokio klapato neturėjo Skdt. \ krutėti; apkrutėti; atkrutėti; įkrutėti; iškrutėti; nukrutėti; pakrutėti; parkrutėti; prakrutėti; prikrutėti; sukrutėti; užkrutėti