sukrutėti reikšmė

Kas yra sukrutėti? sukrutė́ti, sùkruta, -ė́jo 1. intr. sujudėti: Išsigandęs sukrutė́jo BM49. Kai apačia sukrutės, tai ir viršus nubyrės LTR. Kaip tik sušeria, tuoj maiše sukruta ir kalba BsPII310. Traukinėlis sukrutėjo, net širdelę suskaudėjo LTR(Zp). Teip strošniai skardus bus balsas, jog pilioriai dangaus sukrutės P. ^ Visa žemė sudrebėjo, visa pieva sukrutėjo (nekirpta avis) LTR(Rk). 2. intr. sujusti, subruzti: Sukrutėjo senis, pamatęs mergą, t. y. subruzdėjo J. Ar tu sukrutė́jai, t. y. sudirgai? J. Vos dvejetą kartų dzir dzir smičių partraukiau, visi svečiai sukrutėjo M.Valanč. | prk.: Liūdną už jos galvos tėvą išgirdus, Sauliui jo nepagailo; nesukrutėjo atgailos jausmas Vaižg. 3. tr., intr. Ml nudirbti, padirbti: Darbiniai ponui visus darbus sukruta Tvr. 4. tr. sumalti: Vat milteliai, vat man gerai sukrutėti jau gatavai (d.) Tvr. 5. tr. papjauti, sudoroti: Žąsiukus visus sukrutė́j[o] [šeškas] Str. \ krutėti; apkrutėti; atkrutėti; įkrutėti; iškrutėti; nukrutėti; pakrutėti; parkrutėti; prakrutėti; prikrutėti; sukrutėti; užkrutėti