palankė reikšmė

Kas yra palankė? 1 palankė̃ sf. (3b) [K], Ggr, palañkė (2) žr. palankys: Nemuno palankes buvo užgulęs tirštas rūkas rš. Palañkėj, palañkėj (palanky) saulytė teka, pašilėj mergytė linelius rauna J.Jabl(Rk). Verk, mergytė, iš palankės vesta KlvD107. Šią naktelę miego nemiegojau, palankėlėj žirgelius dabojau LTR(Mrj).
2 palankė̃ sf. (3b) vieta po lanku: Nuėmus nuo statinės lankus, žym[u] pãlankės Brt.