palugnus reikšmė

Kas yra palugnus? palugnùs, -ì adj. (4) 1. [K] įtaikus, nuolankus, paklusnus, meilus: Vaikai tėvams tur būti palugnūs Gr. Tas vaikas yra labai palugnùs Žlb. Ji palugnì mergelė Tlž. Būk palugni, būk pakarni, o palenk galvelę visiems draugams, visiems kaimynėliams JD1190. Juo mažesnis ir jaunesnis, juo palugnesnis ir paklusnesnis brš. palugnù n. [K]. palugniaĩ adv. BŽ575; Q584: Visai palugniai kalbėsime prš. 2. CII459, [K] klastingas, veidmainiškas. palugniaĩ adv. BŽ230. 3. Kl gabus, imlus. 4. elastingas: Lapai yra tokie palugnūs, jog, spaudimui ir drūtokam būti galint, obuoliai ... nepasiiškadij LC1879,47.