paminkas reikšmė

Kas yra paminkas? 1 pamiñkas sm. (2) žr. paminkai: Pamiñkas ant žemės: nėra debesio, o lyja lietus! Jz. Paminke tu ant žemės, da šiteip tik nebuvo! Dkš. Prastas pamiñkas, jei kasdieninis Krsn. ^ An mašinos i pardumiam – ma[n] jumi pamiñkas! (keik.) Prn. Kad tave pamiñkas kur, ką tu čia dabar padarei! Prn.
2 ×pamiñkas sm. (2) 1. žr. 2 paminka: Paminkan mano darykiat Mž371. Duoną ir vyną ... ant ... paminko jumus priimat Mž140. Apaštalams paliko mielą pakajaus paminką Mž302. [Tas sakramen tas] yra tikruoju paminkù gyvatos amžinos DP135. Paminkeliui man vyras prieš mirtį padarė šaudyklelę Ml. 2. prisiminimas, dėmesio atkreipimas: Kolei čia gyveno, paminko nobažnumo neturėjo DP550.