pareikėti reikšmė

Kas yra pareikėti? pareikė́ti, pareĩkia, -ė́jo intr. Šmk, Vgr, Sb impers. atsirasti reikalui, būtinumui, prireikti: Ko tik pareikė́jo, tuoj ir duok Gs. Tegu tie vaistai būn kitam sykiui – mažu kam pareikė̃s Jrb. Jeigu kur pareikė́jo, tai Juozas pirmutinis buvo Šk. ^ Esu sau vaikus auginęs, ne carui lepinęs – kaip maži buvo, tik man rūpėjo, o kai suaugo – ir jam pareikėjo KrvP(Švnč). \ reikėti; pareikėti; perreikėti; prireikėti; sureikėti