pasienis reikšmė
Kas yra pasienis? pasíenis sm. (1), pãsienis (1) Ms, Als, Slnt 1. K vieta prie sienos patalpos viduje ar iš lauko: Suolus sustūmė pasieniuos – na, ir prasidėjo šokiai P.Cvir. Skrynios padėtos pasieny J. Visi pasíeniai nešluoti Dkš. Gulk tu į pasienį, o aš gulsiu ant krašto Mrj. Ar ant krašto gulėsi, ar eisi pasienin? Vb. Aš gulsu nu pasíenio, tu, Petrai, gulk nu pašalio Nv. Miegta visi visais pasíeniais Plt. Slinko slinko pasíeniu ir par duris lauk Srd. Ė pati ėmė bėgiot, skambindama rakteliais palei pasieniais ir pasuoliais BsPII316. Ko čia slankiojiesi pasíeniais?! Nm. Ko valkiojys svetimais pasíeniais?! Sg. Eiki, eik, berneli, pasienėliu eiki, nesumynioki tu patalėlio mano! JV651. Slink čia, pasieniuku, pamažu – ką padarysi, kad iš ten pavarė! Žem. Pelė pasieniukais pasieniukais prisėlina prie sūrio rš. Da mėtydavos šlunkai žagrės pasieniais Jrb. Pilni pasíeniai vaikų, motyna ir gavo medalį Bržr. Bastos pasíeniais Dglš. Mergelė jaunoji patalėlį klojo, bernelis jaunasai pasíeniais atėjo LTR(Mrs). 2. NdŽ kurios nors šalies pakraštys, paribys: Patys panemuniai ir pasienis jau Vytauto laikais buvo apgyvendinti rš. Sakė, jis an Vokietijos pasienį dirbsiąs Pnd. 3. LBŽ, Mt bot. graižažiedžių šeimos augalas, džiugūnė (Hypochoeris).