pašoninis reikšmė

Kas yra pašoninis? 1 pašonìnis sm. (2) žr. pašonis 4: Nudengia paklodę, atsigula ant vieno pašonìnio Lnkv. Pašonìnis padėtas, kad minkšta būt Ps.
2 pašóninis, -ė adj. (1), pašonìnis (2) 1. po šonu pasiklojamas: Pašoninis patalas N. Pašonìnis priegalvis K. Paklok pašóninę maršką Ds. Čia mano pašonìnė paduška Slm. Ar šitoj tavo marška pašóninė buvo? Mlt. 2. prk. esantis šalimais, kaimynystėje: Kap geras pašóninis susiedas, tai ir gyvenimas geras: nei ta[vo] javas nugrūstas, nei ta[vo] išganytas Rod. Pabuvus karalius atsigirdo, kad pašoninis karalius prieš jį vainą kelia (ps.) Prng.
3 pašóninis, -ė smob. (1) kas guli pašonėje, prie šono: Einam gult, mano pašónini! (sakoma vaikui) Ds. Be pašóninės (žmonos) miegas neema Vj.