pažėbėti reikšmė

Kas yra pažėbėti? pažė́bėti tr. Švnč, Ds, Antz, Prng 1. kiek pavalgyti ko smulkaus: Tu nieko nevalgęs, tik sausų žirnių pažė́bėjęs Tvr. Mama, duok aguonų pažė́bėt Glv. Susiskusk gabalėlį imbiero ir pažė́bėk Lnkv. Aguonų pažė́bėjus tai miegan traukia Mžš. Kas likdavo, sutrupėdavo terbelėje, tad per pietus begalėdavo pažėbėti trupinių Vaižg. | refl.: Jis negeria, tik pasižė́bėja (siurbčioja) Ssk. Noriu miego. – Pažė́bėk sniego! (juok.) Š(Sl), Ob. ║ paėsti ko smulkaus: Duok karvėm ar sausų miltų pažė́bėt Sdk. Kūmai, duokim arkliam abraką pažėbėt Pšl. 2. nenoromis, neskaniai pavalgyti: Pažė́bėjo sausos duonos ir eina Klt. \ žėbėti; apžėbėti; atsižėbėti; įsižėbėti; išžėbėti; pažėbėti; prižėbėti; sužėbėti