sužėbėti reikšmė

Kas yra sužėbėti? sužė́bėti tr. 1. žėbėjant suėsti: Visą druską Širmis sužė́bėjo Ut. ║ Kkl, Ukm suvalgyti ką smulkų: Jis net ir trupinius sužė́bėjo Trgn. Valeras valgė sužėbėdamas ir sudažydamas gražiai visus trupinius Vaižg. Vaikai, išbėriau cukrų – sužė́bėkit Jnšk. Rankom nebepaimsi, sužė́bėk lūpom Krs. Kad pritrupinai, tai ir sužė́bėk Ssk. Ką jūs te sužė́bėjot ir mum nedavėt? Krč. Sužė́bėtum žėdną trupiniuką iš pastalės, jei išbadėtum Vj. 2. nenoromis suvalgyti: Sužė́bėjo sėdėdamas duoną sausą Klt. 3. sugerti: Sužė́bė[jo] [v]andenį visą Dglš. 4. prk. pasiimti, pasisavinti: Įgudusi kareivių žvalgyba jau antrą dieną tas žinias sužėbėjo rš. \ žėbėti; apžėbėti; atsižėbėti; įsižėbėti; išžėbėti; pažėbėti; prižėbėti; sužėbėti