peikena reikšmė

Kas yra peikena? peikenà sf. (3b) Dsn, Ad, Lkm, Rš, Zr, Ob, Dkk, Lel, Kur, Švnč, Mlt, Ūd, peĩkena (1) Nmn, Lš, Rdm, Všt 1. baslys su smailiu geležiniu galu ledui, kietai, sušalusiai žemei kirsti, akmenims vartyti: Kai storas ledas, be peikenõs eketės neprabesi Ign. Pasimk peĩkeną eidamas žuveliaut Dkšt. Kad negali prakast, paimk peĩkeną Klt. Paimk peikeną ir išvožyk šitą akmenį Mrk. ^ Kumelė kaip peikenà (sunykusi) Ut. Nosis kai peikenà (smaili) Skp. 2. Vrn, Drsk mediniu kotu į kaltą panašus įrankis drevėms prakalti, praplatinti, loviams daryti: Su peĩkena daro valtį iš rąsto Rud. Peikenáitė kap kaltas an ilgo koto; lovius, avilius darė su ja Mrc. Išpurtęs drevės kamblys, peikena vidury išlygintas, – ir namas mažajai bitutei V.Krėv.