permanymas reikšmė

Kas yra permanymas? pérmanymas sm. (1) KII310 → permanyti. 1. supratimas: Daug jų eita ir į vokišką pamokslą ir tampa įžegnoti, o tik neturi tikro permanymo LC1883,3. Dėl aiškesnio permanymo naujas atgimimas bei apteisinimas nuo kits kito atskirti MšK. | refl. Sut, S.Dauk. 2. reikšmė, prasmė: Jei tada nežinočia žodžio permanymo, būsiu tamui, kurs kalba neišmanomas; o tas, kurs kalba, bus man neišmanomas Bt1PvK14,11. \ manymas; apmanymas; įmanymas; išmanymas; numanymas; permanymas; pramanymas; primanymas; sumanymas; užmanymas