pilnavertis reikšmė

Kas yra pilnavertis? pilnaver̃tis, -ė adj. (2) NdŽ 1. turintis reikiamą vertę, vertingas: Martynas jautėsi labai patenkintas, tikras vyras ir pilnavertis žmogus I.Simon. Sveikas, pilnavertis mitimas be vitaminų neįmanomas V.Laš. Baltymai, į kurių sudėtį įeina visos organizmui reikalingos aminorūgštys, vadinami pilnaverčiais rš. Apybraiža ... pokario laikotarpiu buvo įteisinta kaip pilnavertis grožinės literatūros žanras rš. 2. išlaikęs savo vertę: Pilnaverčiai pinigai rš.

pilnavertis sinonimai