Kas yra pilnuma?pilnumà sf. (3a) 1. LL12, BŽ207 visuma. 2. pilnybė, pilnatvė: Iš širdies pilnumos byloja žmogaus lūpos FT. 3. gausa, apstas: Pas mane buvo obuolių pilnumõj (apsčiai) Ck. 4. išduobtoji arklio kanopos dalis, vėžys: Nago pìlnumos prisimina arkliuo, ir skauda Nt.