pinčius reikšmė

Kas yra pinčius? piñčius sm. (2) 1. Plk žr. pinčiukas 1: Piñčiai seniai traukė, būlo, botus (laivus) iš Kauno Drsk. 2. žr. pinčiukas 4: O tu, piñčiau, ką tu man padarysi?! Ig. 3. žr. pinčiukas 5: Baisus tas Antanas piñčius (kimba prie visų, užkabinėja), niekas pro jį neužkabintas nepraeina Smn. 4. sudžiūvęs gyvulys ar žmogus: Tą veršiuką girdyk negirdyk – piñčius, ir gana Grš. 5. GK1940,71 tokia paveiksluota korta, berniukas, kapliukas, kojinis.