prielipa reikšmė
Kas yra prielipa? 1 príelipa sf. (1) K, prýlipa (ž.) (1) Užv žr. 1 prielipas: 1. Visokių [korių] príelipų radome avily Pc. Prikrovėm stirtą, ale su príelipa Pc. ║ koks prilipęs, prikibęs daiktas: Žiūrėk, kokia te príelipa ant siūlų Dl. ║ atauga iš pašaknės: Kas nori pasimalkaut, gali i dabar: tokių gražių príelipų yra išdžiūvusių Srv. Reikia iškirst prielipos, tai tada medžiai storesni bus Ktk. 2. N, K, BŽ436. 3. K žr. 1 prielipas 4: Audžiant príelipos atsimaukia – negali aust Ds. Su prylipoms verptas siūlas y[ra] nepaaudamas Trk. Kas čia par verpalas – vienos príelipos! Škn. Prasta verpėja: su príelipom verpia Srv. 4. scom. Jnš žr. 1 prielipas 6: Einu pas Kazius, ir tas príelipa seka Lkč. Prisičepino tas príelipa – dabar daryk ką darąs Gs. Jau príelipa (vaikas) atsirado, ramybės nebus Rm. Kad vienas tėvas, tai mažna būt ir siūt imt, ale dabar šitas príelipa – berniokas Sdk. 5. scom. Ds žr. 1 prielipas 7. 6. menk. meilužė, sugyventinė: Žmoną išvijo, o su príelipa gyvena Gs.
2 príelipa sf. (1) prilipimas, prikopimas: Yra ten aukštai bičių, bet kad prasta príelipa prie jų Všk.