puris reikšmė

Kas yra puris? 1 puris sm. LBŽ, LFII527 žr. poras.
2 pùris, -ė smob. (2), pū̃ris (2) 1. kas pasipūtęs: Šita kopūsto galva tokia pùrė, tuščia, minkšta Mrj. Kodė šita knyga tokia pùrė? Mrj. Pùrį blyną sutratinau, kavos išgėriau Rdn. Gaidys šiuris suplustino vištą purę Šts. ^ Atpūruoja pūrutis su devyniom skūrutėm; kas į jį pažiūri, gailiai verkia (svogūnas) Bsg. 2. pilnaviduris: Puriai jurginiai Šts.