šiuris reikšmė

Kas yra šiuris? 1 šiùris sm. (2) [K], NdŽ, FrnW, KŽ plaušinė, šiūruoklė.
2 šiùris, -ė smob. (2) 1. K.Būg, Š, FrnW, Vl, Skdv, Šts, LTR(Mžk) kas susivėlęs, pasišiaušęs, pašiuręs: Koks čia šiùris ateina? DŽ. Šiùrės mergos dabar, nežiūra plaukų DūnŽ. Koks šiùris atsikėlei! KlvrŽ. Ar nekirpsi tą savo čiuprą – kaip aš ir dėdėms tokį šiùrį parodysu! Brs. Toki šiùrė, pasišiaušus, susivėlus, ale vyrai nebrokija Sk. Ir sutiko gaidį šiùrį JD619. Ta višta šiùrė visur painiojas Rš. Eik tu, gaidy šiùri, ką tu išmanai! Vkš. Mano višta šiùrė purė LTR(Krkn). Tas Juzis muno šiurẽlis KlvrŽ. ^ Šiurė špurė aukštyn lipa dėt, dės kiaušelį šimtatrynį (apynys) Sim. Šiuriùtė buriutė bebėgdama priėda (ritė) Kair, Pn, LTR(Klov). 2. NdŽ kas menkas, skurdus, sunykęs, nušiuręs: Šiùris yra žmogus nušiuręs, sušiuręs, supuręs, menkas J. Šiùris toks, apsileidęs Rdn. Davė veršį tokį šiùrį Kair. Liga ir plaukus sugadino: pirmiau buvo plaukai, ka galėjau prisėsti, o daba kokie šiureliai bepaliko Brs. Veizėk, kokie prasti rugiai – šiurẽliai Pln. Viršaitis besėdąs šiùrę [barzdą] pastatęs Kl. Pasiimk savo šiùrę [kepurę] Kl.