pusiaukelė reikšmė
Kas yra pusiaukelė? pusiáukelė sf. (1) Rm, Rtn 1. vieta, lygiai nutolusi nuo keliaujamo kelio pradžios ir galo: Grįžo nuo pusiáukelės Imb. Jau pusiaukelėje ji pajuto dieglius šonuose V.Mont. Pusiáukelėj buvo karčma, tai pasišildėm Dglš. Kad tik nepagestų [mašina] kur pusiáukelėj Sdk. Petras ... pailso pusiaukelėje DP82. | Skriejo per saulę ir pusiaukelėje sustojo rš. | prk.: Pradėjo žmonės mūryt stotį, įsibėgėjo iš dalies ir mato, kad dabar sustoti pusiaukelėje negalės E.Miež. Tarybinė liaudis pusiaukelėje nesustos! (sov.) sp. Priešui rūstūs, teisingi draugui, kantrūs tiems, kas kankinas pusiaukelėj (sov.) rš. 2. pusė keliaujamo kelio: Nuo čia iki namų pusiáukelė Dkš. Da[r] mes nenujojom pusiaukelės, išgirdom sesutę atlydinčią LTR(Krn).