dieglius reikšmė

Kas yra dieglius? diegliùs sm. (4) žr. dieglys: 1. Serga, jam diegliùs šonan inpuolė Alv. Diegliùs šonan diegia Prl. Man tik itas diegliùs skaudžia Str. Kai surėmė diegliùs, diedas sukrito negyvas Prng. Pasitrūkino, tai diẽglių gavo Lp. Dieglium̃ apsirgo Rdm. Buvau buvau, suvariau diegliùs krūtinėn, ir dabar neturiu kur dėtis Vrnv. Aš visas diegliúosa Lp. ^ Nedoras susiedas kaip ... dieglius šone TŽV624. 2. Dieglius tau būsiu, kol atsieksiu (= pasieksiu) savo tikslą V.Krėv. 3. ^ Kas jį peikia, tam diegliaũs reikia Lp.