pyktauti reikšmė

Kas yra pyktauti? pýktauti, -auja (-auna), -avo 1. intens. piktauti 1: Ji ir dabar ant manęs pýktauja Plv. Ko tu čia pýktauji?! Kt. Ko tu ant manę vis pýktauni, kad aš tau nieko bloga nedarau?! Ob. Nepaspėjo atvažiuot, jau ir pradėjo pýktaut Sdk. Senis klausėsi, lingavo galvą ir pyktavo LzP. | Šuo tik pýktauna, pýktauna, kažin, ar nešoks ant svečio Ds. Kieme antys pradėjo šaukti ir pyktauti, kad joms sutrukdė šildytis rš. 2. intr. darytis pikta, norėti vemti: Jeigu jau, kiek išgėręs, tuoj pýktauna, – dėta tabokos [į naminę degtinę] Krsn. \ pyktauti; išpyktauti; papyktauti