ravėtuvas reikšmė

Kas yra ravėtuvas? 1 ravė́tuvas sm. (1) DŽ1, ravėtùvas (2); I specialus ravimasis padargas: Ūkio darbininkai anksčiau pasėtus kukurūzus, cukrinius runkelius ir šakniavaisius nuakėjo jau po du kartus, iškultivavo su ravėtuvais sp. Rankiniai ravėtuvai patogūs ten, kur reikia piktžoles naikinti visai arti jaunų augalų rš. Ravė́tuvu reikia išravėt runkelius Brt. Nearkit bulbų, jeigu su ravėtuvù – išdžius Slm. Pasikinkydavau arklį į ravė́tuvą ir atardavau bulbes Lnkv. Ravėtuvas nurauslio[ja] usnis, bet maišo i pavageles Šts.
2 ravėtuvas, -ė smob. žr. ravėtojas: Kurs ravė[ja] žoles, tas ravėtuvas J.