riūkt reikšmė

Kas yra riūkt? riū́kt interj. DŽ 1. niūkt (smarkesniam sudavimui nusakyti): Pribėgęs riū́kt į kuprą Skr. Žadėjau priejęs – riū́kt į murzą KlvrŽ. Riū́kt su kumste į pečių tarpą Nt. Riūkt riūkt kumščia į mano išpūstąją kukšterą Mc. Marti sūrio kaip užkando, senai bobai riūkt į sprandą LTR(Yl). 2. trinkt (šovimui, šūvio garsui nusakyti): Riūkt riūkt! Kažkur visai netoli ėmė gausti armotos rš. Strielčius tik riūkt iš strielbos, katinas kebėkšt ir pavirto LMD(Šlv). | Ugi į apkasą riū́kt ir užvirtome Srd.