romčius reikšmė

Kas yra romčius? ×rõmčius sm. (2), ròmčius (1) Plv 1. žr. romčiai 1: Ar nebus mažas šitam aviliui romčius Ds. 2. Plv, Dkš kastuvo, šakių rankena: Mano šakės labai blogas romčius, užtrynė pūslę Klvr. Rõmčius išklero Mrj. Gluosninis romčius tep nedegina rankos kap kurio kito medžio Vrb. Romčiùkas kliba, negerai kasti Bd.