savotis reikšmė

Kas yra savotis? 1 savótis, -ójasi, -ójosi žr. savinti (refl.): 1. Įstrigo, nebeparsakysi anam – savójas muno kumele Šts. Ko tu savójies ne savo daiktą?! Grdž. Kas yra mano, vaikai, tai jūs nesisavókit Skr. 2. Nesavójas ans to vaiko Grdm. Atsitekėjau [nualpusi] – aš su savo vaikais nesavójuos Šv. Dar nesavójas tavęs [šuo] už numiškį Šv. Gal i pripras višta: žiūrėk, i dabar jau savójas viščiukus Rs. 3. Vaikesas savójas sau mergesą, su kuria nori žanytis J. \ savotis; apsisavoti; pasisavoti; prisisavoti
2 savotis, -ė smob. Vl saviškis: Savočius pašelpiau, svetimam nebtekau J.