savinti reikšmė

Kas yra savinti? sãvinti (-yti), -ina, -ino 1. tr. B, Sut, N, M imti į savo nuosavybę, laikyti savo nuosavybe, savu daiktu: Kaipgi tu savini, kad tavo te nėra! Zr. Kiekvienas sãvina tą gryčią Rm. Ėmė viską sãvinti Šts. | refl. tr., intr. R, Sut, K, M, DŽ: Svetimą kepurę sãvinas ans J. Sãvinos numais – ano, senučio Rdn. Ana jau sãvinas tą laikrodį Trk. Sãvinas toms obelikėms DūnŽ. Jeigu leisite kapitalistams ir toliau savintis jūsų darbo vaisius, nebus laimės žemėje (sov.) rš. Ponas keliuku savinas Žem. Kodrin tą urėdą sav imi ir sãvinies juo? DP23. 2. refl. tr., intr. pripažinti savu, saviškiu; pažinti: I giminė, i pažįstamas, i burna ta pati, ale nebsãvinuos, i gana Žr. Ne ką besãvinas žmogų, nė vaikų nebpažįsta – toki pasenusi! Lk. Tėvas jo nesisavino už sūnų Brt. Nesãvinas ta šatonas (pereklė) vaikais DūnŽ. Tas avinelis ne (nė) savo motinos nesãvinas Eig. Naktį [šuo] nebsãvinas, nebepažįsta Pvn. Kaži kas atsiliepė, ale aš nesãvinaus balso Ll. ^ Toks su tokiu sãvinas (greit suartėja, ima bendrauti) KI550. 3. refl. tr. pratintis prie savęs, laikyti savu: Žiūrėk, koks šuva be žmogaus: sãvinkis (šauk kaip savą), gal seks Kn. 4. refl. tvirtinti, įrodinėti: Toj[i] moteriškis prisiekdinėjosi, sãvinosi, kad ana regėjo, kab ėmė LKKII208(Zt). \ savinti; apsavinti; atsavinti; įsavinti; nusavinti; pasavinti; persavinti; prisavinti; susavinti; užsisavinti