šiūpėlė reikšmė

Kas yra šiūpėlė? ךiūpėlė̃ sf. (3a) NdŽ žr. šiupelė: 1. Skr. | prk.: Elnio šiūpėlė̃ (ragai) septynragė Smln. ^ Toks jau anties snapas – kaip šiūpėlė̃ Jnk. ║ tokiu įrankiu pakabinamas kiekis: Įpyliau kelias šiū́pėles jam į maišą, ir nepaneša Jrb. 2. Kaskite grūdus su šiūpėle Mrj. 3. Ss Su kastuvais tą grabę neužversi, paimk tik šiū́pėlę! Brt. Ūkinykas paėmė šiūpėlę ir viską (krūvą pinigų) in mėšlyną suvertė BsPIII326. 4. gaubtais kraštais mentė vandeniui iš valties išsemti: Paduok šiū́pėlę, vandenį išsemsiu Kdl. 5. nj. buldozerio kaušas: Važiavo su šiūpėle ir užvažiavo ant žmogaus Plv.