mentė reikšmė
Kas yra mentė? 1 meñtė sf. (2) K, Kv, KI, Als, Krkl, Brt, Gl, mentė̃ (4) KII172, Rdm, Dkš, Sn, Slnt, Plt 1. į galą platesnė lentelė, medinė lopetėlė košei, putrai, mentalui ir kt. maišyti, maišiklis: Išmaišyk mentè košę Mrk. Supila miltus ir maišo mentè Rdš. Su ranka maišinio nemaišyk, paimk meñtę Lnkv. Nudrožk meñtę ir užmaišyk gyvoliams akšelį Dov. Duokit kirvį, atidarę aulį, išsikopsime medų su mente Žem. Jo liežuvis kap mentė̃ Lš. Mentáite sumaišo sviestą Rud. Virė boba košiukę, mentuke minkė, šaukštuku kabino, visiemi dalino LTR(Lš). Reikia putrą virti, reikia ir mentùtę turėti Skr. Mentelè misą, alų, rūgštį arba ir taukus maišo Tr. Padirbk kokią mentikę jovalui maišyti Trg. ║ Br, Dkš, Šn lentelė ratams tepti, dervai, degutui kabinti: Pasiimk meñtę, tepalo ir patepk ratus Skrd. Tepdamas vežimą nesusmaluok mentės kotą Jn. 2. Kl, Akm, Žd, Plng, Rt geležinė lopetėlė bulvėms kasti, kasiklis, gervė: Nuimk nuo trobos mentès, eisiam bulvių kasti Ms. Nė mentė̃s įdurti negali – taip įdžiūvusi žemė Sr. Dabar su meñtėms nėkas bulvių nebkas Kal. Medinėms mentė̃ms kasėm roputes Jdr. 3. Š kastuvas, lopeta: Vyrai, pasimkite mentès ir į darbą! Bsg. Reik kasti stipria mente gale ežės pri augymės duobę S.Dauk. 4. Grv, Alvt geležinė lopetėlė blynams keptuvėje versti: Prapuolė meñtė, ta su peiliu turiu blynus vartyt Gs. 5. Prk [i]mūrininko įrankis skiediniui krėsti ir išlyginti:
2 mentė sf. LTI230(K.Būg) pasitarimas: Piršliai gi tiesiog nuslinko į vidų ant mentės su seniais ir nuotaka BsPIII317.