šliūžės reikšmė

Kas yra šliūžės? 1 šliū̃žės sf. pl. (2) [K], (4) NdŽ, šliū́žės (1) 1. Šd rogutės ar pavažos sunkumams (ppr. akmenims, akėčioms) vežioti: Ant šliūžių uždėjęs akėčias veža į lauką J. Būdavo, šliūžès pasidirbam ir velkam akmenis Slm. Net šliū́žės sulūžo beritant [akmenį] Alk. Užritinsme ant šliū̃žių [paršą] ir parvilksme Rs. An šliū̃žių vežė dobilus Jd. Geriausia užsidėk maišus an šliūžių̃ – čia netoli, nuveš Al. Dabar tu primesk šliūžes žvyriaus Mrj. 2. traktorinės rogės: Vos tris šliūžès teparvežė Rs. 3. NdŽ, Šd rogės: Geriau padarytum, kad važiuotum šliūžėms, o ne vežimu Žvr. 4. MŽ, [K], LsB279, KŽ, Lš slidės: Reikia šliū̃žės ištept Švnč. Padarė tėvulis uosines šliūžès Btr. Vaikas su šliūžėm išvažiavo kažkur Rm. Žiemos metu, esant giliam sniegui, buvo vartojamos slidės, čia vadinamos „šliūžėmis“ T.Ivan. 5. lanko formos šlaunų dalis, esanti priekinėje vežimo dalyje po įšaučiu: Šliūžėm krėslas čiužinėja Gs. 6. rš bot. miltinė meškauogė (Arctostaphylos uvaursi).
2 šliū̃žės sf. pl. (2) Lnkl žr. šliuzas 1: Vieną sykį karalius eina pratraukti malūno šliūžes LTR(Žg).