šliūžinėti reikšmė

Kas yra šliūžinėti? šliūžinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. NdŽ, šliū̃žinėti, -ėja, -ėjo Tl 1. šliuožti, čiuožti (ppr. pačiūžomis, slidėmis, rogutėmis): Nu skardžio šliūžinėjom, klumpį apžergę, kad karves ganėm Ggr. Ans atejo par ledą šliūžinėdamas Užv. 2. S.Dauk šliaužinėti, čiužinėti, ropinėti (ppr. paliekant šliūžę): Sakei, ančių kad nėra, o šit šliūžinė́[ja] Ll. Krupiai, į pamatus sulindę, po budinku šliū̃žinė́[ja] Pp. 3. vaikštinėti (ppr. be tikslo), bastytis: Šliū̃žinė[ja] senės pakiemiais Krš. Ana nešliūžinė[ja], bet darbą kaip vėtyte vėto (sparčiai dirba) Šts. Jei eini – eik, o čia nešliūžinė́k! Vvr. \ šliūžinėti; iššliūžinėti; nušliūžinėti