slūžma reikšmė

Kas yra slūžma? ×slūžmà sf. (2) 1. R17, MŽ131, OsG10, N, [K], BS134, LsB424, M, NdŽ žr. slūžba: Ana savo vaikus išleido ant slū̃žmos J. Už tris dienas slūžmos gavome po penkis rublius Žem. | prk.: Par metus giedojo, slūžmą pilniavojo (apie gaidį) MitIV457(Šl). ^ Slūžma –tūžma (aukštos pareigos, garbė slegia) B, PrLXVII18. 2. Als alga: Ans gavo slū̃žmos septynius dolerius J. Jau bėr nedėlė laiko – reiks slū̃žmą mokėti tokią didelę Brs. Kiek slūžmos susilygai? Vkš.