smuika reikšmė

Kas yra smuika? smùika sf. (1) LD215(Pkr), Vlkv, Nm, Krž, Trš, smuikà (2) Lz, NdŽ; I, A1884,85 1. žr. smuikas 1: Smùika padėta – nėr kam smuikuot Šk. Su didelėmis ir mažomis smuikomis muzikantai griežia, kaip tik gali J.Bil. Kamaroje sučireno, skambtelėjo smuika Žem. Smuikos niekad neleido iš rankų savo D.Pošk. ^ Aš einu kaip smuika (nesusilenkęs, tiesus) LTR(Klk). 2. Lz mestuvai.