smuikas reikšmė
Kas yra smuikas? smuĩkas (l. smyk, brus. cмык) sm. (2) K, Rtr, NdŽ, DŽ, smùikas (1) Plt, Klk, Dg 1. Q570, Lex98, CII749, R, K, J, L, Š keturių stygų muzikos instrumentas, traukomas stryku: Didysis smuikas R53, N. Pirmasis smuikas MuzŽ. Į smuiką, ant smuiko žaisti MŽ, N. Ans smùiką grieža Varn. Kad smuikas verktų, reikia lanksčių pirštų J.Gruš. Kubas su smuikù paliovė šoktinai čirškyt K.Donel. Ar nori kanklių skambančių, o ar smuikẽlio žvangančio JV775. Smuikelis rankoj, o šmičkelis antroj KlpD63. Geltons smuikùžis, jauns špilmonužis, mošelės šokėjužės JV451. Geltons smuikelis, didis pulkelis man jaunai palydėti, mamužei pamylėti RD146. | prk.: Pasienyje cirpė svirplys, brūžuodamas savo nematomą smuikelį A.Vencl. Žiogeliai smuikais čirškė gale kojų T.Tilv. 2. Ml iš šakų padarytos akėčios: Seniau smuikais akėdavom, ir duonos lig sočiai buvo Slk. Tuo smuikù akėdavo kanapes Slk. ^ Ak tu smuike! (barantis) Švnč. Kas smuĩkas, kas akėčios (nesudera kalba) Lkm. ◊ pirmúoju smuikù gríežti (gróti) DŽ turėti vadovaujantį vaidmenį: Pirmuoju smuiku grojo studentas humanitaras A.Vencl.