šnypštukas reikšmė

Kas yra šnypštukas? 1 šnypštùkas sm. (2) 1. maža lemputė: Padėk šnypštùką prie kuknės Grdž. 2. niekniekis; plg. šnipštas 1: Jis visą dieną dirbo, o padarė šnypštùką (nieko iš to darbo neišėjo) Pžrl.
2 ךnypštùkas (plg. vok. Schnebdok, Schnupftuch) sm. (2) J, NdŽ, KŽ, Al, Lzd, Mrj, Skr, Gr, Vdk, Up, Btg, Žg, Jnš, Slm, šnýpštukas (1) KŽ, šnỹpštukas (1) RdN, Brž, Všk, Pš; I, M, J, Jš, Rtr, Š, Sz, Pmp, Pn, Krs, šnìpštukas (1) NdŽ, Plng, Gršl, Als, Kal, Vn; EncVII1171 nosinė: Ar šnypštùko neturi, kad su rankove nosį brūžini? Smn. Šnypšk nosį į šnìpštuką, o ne į aslą Slnt. Kur pasidėjai šnypštùką – iš nosies didžiausis ubagas lenda Kair. Į šnìpštuką įsiriš tų sėmenų saują Kl. Kai nupynė vainikėlį, suvyniojo šnypštukėly LTR(Brž). | Šnìpštukas (juok. iš kelnių išsipešęs marškinių kampas) išlindęs – susikrečiok Slnt. ^ Šnipštukas ranko[je], šūdas kišenė[je] – toki ano panaberija Šts. Tavo šnìpštukas kaip autas Vvr.
3 šnypštùkas, -ė smob. (2) 1. kas šnypščia: Lietus šnypštùkas (nesmarkus) Rod. ^ Piktas šnypštukas gina pačią nu vaikų (žąsinas) LTR(Krtn). Man koks šnypštùkas į ausį įsimetė – vis šnypščia, ūžia Vlkv. 2. šnek. kas labai atsidėjęs dirba, mėgsta knibinėti, šnypšlys: O, jie tokie šnypštùkai: kada nenueisi, tai knaibos ir knaibos Žž.