spragčioti reikšmė

Kas yra spragčioti? spragčióti, -iója, -iójo Š, NdŽ; D.Pošk 1. intr. tarpais spragsėti, spragėti: Sėdėjo būrelis kaimynų aplink spragčiojančią ugnį rš. Kepami žirniai spragčiója DŽ. 2. intr. daugybei ko byrančio atsimušant į ką kietą išduoti garsą: Kruša spragčio[ja] į langą S.Dauk. 3. tr. spaudyti (mygtuką): Na na, spragčiók spragčiók, i pagadysi! Jrb. Spragčiodamas žiebtuvėlį, jis palengva dairėsi po rūsį rš. 4. intr. nykštį braukiant per kitus pirštus, išduoti garsą: Daug įkyresnis ir nemalonesnis yra tas, kas spragčioja su pirštais, remiasi ant stalo su alkūnėmis Pč. 5. intr. spraigant išduoti garsą (apie žiogą): Aplinkui zvimbė bitelės ir spragčiojo žiogai rš. Žiogai dūzgena, spragčioja šokinėdami po sausą šieną rš. 6. intr. blykčioti, žybčioti: Sijonas tiktai žibuliuoja ir spragčioja LzP. Žvaizdės spinda ir spragčió[ja] KlvrŽ. Pažvelgė į biesuką – žiba, blizga, spragčioja, rūbai tratėte trata LzP. ◊ spiñdi ir spragčiója sakoma apie ką nors tviskantį, labai švarų, gražų: Kad nusivaliau batus, tai spìnda ir spragčió[ja] Tv. Ano batai spìnda ir spragčió[jaj Ms. Aprėdysiu, aptaisysiu – spindės ir spragčios LzP. \ spragčioti; paspragčioti